Blog Réyoné pou in kritik sosyal, èk larogans antikolonyal

Fonnkèr, Vidéo

Socko Lokaf : « La nèz si lo lanbrokin » (Fonnkèr)

Lo fonnkèr (vidéo) :

Les bases de l’écriture « KWZ » : Écrire en réunionnais

Lantrokoz (interview) :

Ti Kréol : Parksa Socko ? Ou giny prézant aou an dé ti mo ?

Socko Lokaf : Prézant amwin.. Socko Lokaf, santèr lo rap, fonnkézèr an foutan ahahaha. Moun i rèt in pé parkoté sint mari, in moun la Rényon.

TK : I fé konbyinn tan ou ékrir bann tèks kréol ? koman ou la komansé ?

SLK :  Lékritir kréol minm na dir i dat zalantour 2008,2009. Lépok la mwin té kalkil pa fonnkèr ditou. Té plis santèr lo rap. Ariv in lèr mwin la artrouv amwin konm in kouyon dovan in fèy blan sanm in lèstilo dan mon min. An kouyon akoz in kèstyon té ravaz mon koko d’tèt: “Afèr mwin té sant lo rap an fransé si tout sak mwin té i fé té an kréol?”. Dikou ma komans may lo mo komala. Tipa tipa la giny lélan. Zordi mi wa pi mwin fé d’nafèr an fransé.

TK : Ousa i sort out “inspirasyon” ? 

SLK : Linspirasyon, mwin minm mi koné pa ousa li sort ! Nadfwa ou lé asiz, na in lodèr, in kozman, in mizik, I fane in lanvi may lo mo. Pandan byin lontan mwin té ékri sirtou dosi sistinm kolon parsi.. Mi ékri si sak i koz èk mwin, lo « fonnkèr » konm ki di. Tanzantan an siromyèl, sinonsa an sik amèr. Mwin mi mazine pé inport sak ou vé di, pli zinportan po mwin sé lo manir giny fé tiz la brèz lémosyon sanm lo mo. Apré mwin na mon fason angant lo mo minm si mwin lé zis in fonnkézèr ankor tann konparé bann kador la parol néna parsi. Langkozé la na la risès, sanm son bann parabol, sanm son mayaz. Li lé pa plis pa mwin kin lot.

TK : Akoz ou ékrir an ‘KWZ’ kom i di ? (ékritir 83) Akoz pa in not fason ?

SLK : Ziska zordi néna ankor in konkour légo, lorgèy po war kél lang kréol fo ékri. Tank sakinn va désid ékri son manir son koté, la lang la va pa niabou trouv in vré plas anndan lékol marmay. Mwin mi ékri an KWZ paské po mwin, é po domoun sanm kisa mwin la travay anndan la mizik ou ayèr, sé sak i korèsponn lo plis sanm nou. Si nou minm nou lé pa kap niabou fé inn po ékri nout lang, koman ou vé domin nou dobout konm inn ?

TK : “La nèz si lo lanbrokin” : sa i fé référans an nafèr prési ? 

SLK : La nèz si lanbrokin lé in fonnkèr mwin la ékri kan mwin té fine lir lo liv « Les lambrequins de la honte » de J.VARONDIN. Liv la la anrasine amwin ankor plis dann konba mon vi toulézour. Pourtan li la sorti na kèk zané d’sa mé sak li di zordi lé ankor vré. É sé sak i mank anou ankor zordi : domoun atèrla I pran léstilo po ékri si atèrla. É minm si néna i fé, mwin té blizé komann lot koté la mèr bann liv dosi zistwar nout péi, alor ké sé domoun isi la ékri. Parkont liv po afé mont koman fé rougay i mank pa dann bibliotèk.

TK : Dan out fonnkèr ou di koma : “La di arfé mon livrèdfami, pok plis dovan va kri mwin lé blan.” Zordi na bonpé i wa i rod pou “blanshi” nout lidantité, fé ali plis fransé, plis éropéin. Èk sa, kom ou di, nou “aspèr lot koté la mèr anvoy in lamontrèr pok mi wa koman tyinbo lèstilo mon langkozé”. Na ankor bonpé po dékoloniz anou dan nout lespri, po “tir malol dann zyé” kom Danyèl Waro i di. Out bann fonnkèr i ésèy partisip in pé ?

SLK : La lit, lo konba. Sakinn na son manir aminn ali. Mi sa pa bat si léstoma po di mi fé plis. Mwin sak mi giny fé, vitfé, sé may lo mo. Dikou sé mon manir tyinbo ansanm. Mi sa pa kras si in kamarad la lit zis parské li fé pa konm mwin noré fé. Mwin la pa la po gaspi la bav ant soubatèr po gard kisa i mord pli for. Nou fé. Sakinn son manir. Apré ou néna sak i tak zot bous po rèt kolé koté kolon mé sa zot problinm sa.

TK :  Aimé Césaire té i di nou subi in “génocide par substitution” èk limigrasyon zorèy dann “départements d’outre-mer” épi lémigrasyon nout zénès lot koté la mèr. Koméla néna Philippe Cadet i di “grand remplacement”. Kèl domin pou nout pèp dapré ou ? “Oukilé nout somin domin ?”

SLK :  Kél domin.. Sé in kèstyon mi poz amwin toulézour. Afèr fé tousala ? Eské i vo lo kou podvré vréman ? Lèrk mi gèt koman lo nafèr i dévir plizanplis sak zour,nadfwa mi domann kosa i ansèrv. Mwin nora bo rouv mon bous dosi sistinm kolon mwin va touzour trouv in figaro po dobout dovan mwin. Apré sakinn son priorité na dir. Sé dmandé si na ryink sak i kri la mèr ta zot lé kap niabou fé lo ta. Sak i fatig amwin plis, sé koméla na bon pé la pi la èk sa. Lé normal. War in gramoun fé agrès ali, war inn i sort parba i aprann aou la vi parsi, war in boug tyé in fanm, war bann lantropriz i rékrit ryink lot koté la mèr, antann na ankor in ralépousé si in fon lalkol… Tousala la fine ariv normal. Koméla va fèt halloween é va oubli la tousin. Parké dann sitébétoné na rèv la mèr. Sinonsa na pri pou ké la nèz i tonm koma na kri anou pli fransé k’lo fransé li minm. La plas lo domin anndan la mi domann kwé ksé. Na pi lo rèv po isi. Mé la aprann domoun isi alé rèv domin laba. Koméla ziska formasyon la pi pou nou. Kilé mon somin domin ? Atèrla swa ou mars po zot, swa zot va tasmanir ou giny pa marshé. Na sak i tyinbo mé nou wa byin po kisa lo somin domin lé galizé.

TK: Mèrsi Socko !